Seniai seniai, kai dar žeme vaikščiojo dinozaurai, o aš buvau jauna ir graži be makiažo, kai net dulkės dydžio minties apie Hungry Bae neturėjau, bet valgiau kaip už tėvynę, aš valandų valandas įsijungusi kompiuterį sėdėdavau prie savo rašomojo stalo ir ieškodavau receptų. Tačiau, įdomiausia tai, jog tuo metu mane domino tik tam tikra receptų kategorija, tiksliau sakant, man rūpėjo tik patiekalai skambiais klasikiniais (?) pavadinimais. Tokie, kurių pavadinimus girdėdavome filmuose, matydavome žurnaluose, restoranų meniu ar parduotuvių lentynose bei tokius, kuriuos pasakius užsieniečiui pasaulio pakraštyje jis iš karto suprastų, apie ką gi eina kalba. Suši, paella, amerikietiški blyneliai, prancūziškas skrebutis, lazanija, neapolietiška pica – juokinga, bet tuo metu visa tai man atrodė tikri kulinarijos šedevrai, vieninteliai, kurių receptus ne tik reikia, bet ir privaloma spausdinti kulinarinėse knygose ar rodyti televizijos laidose. Niekaip nesuprasdavau, kam gali rūpėti kažkokie „troškinti porai su mocarela, kalendra ir keptu kiaušiniu” 😁😁😁 Norėjau skambios klasikos, ir taškas!
Šiandien, kai jau galiu pasigirti šiek tiek šviesesniu protu, ir kai jau išragavau didžiąją dalį mainstream’inių patiekalų, priėjau prie išvados, kad vis tik mane labiau domina tie „mandri” gaminiai su dar „mandresnėmis” žolelėmis ir „mandriausiais” padažais. Tačiau ir klasikos nevengiu, bet tik tokiu atveju, jei ji turi nors kiek autentiškumo ir tikrumo. Neapolyje pirmu numeriu tikrai užsisakysiu picos, Tokijuje suši, o Berlyne dešrelių su vokiškomis salotomis. Ir šiandien, atiduodama duoklę absoliučiai klasikai, su dideliu džiaugsmu ir nostalgija dalinuosi nuostabiu itališkų Spaghetti su kukuliais ir marinara padažu receptu, kuris po ilgų paieškų, nagrinėjimų ir mėginimų pranoko visus lūkesčius. Galiu garantuoti, kad namuose užuosite, o skrandyje pajusite šimtaprocentinę Italiją.🍝
Kadangi aš mėgstu „tikrą”maistą, studijavau tiek itališkų restoranų medžiagą apie Spaghetti su kukuliais gamybą, tiek italų šeimų tradicinius receptus, kad manasis būtų kuo arčiau originalo. Svarbiausias patiekalo akcentas, kurį italai vadina segreto(liet. paslaptis), ir kurį turite naudoti gamindami pagal šį receptą, yra makaronų paruošimo būdas, padarantis juos nuostabiai skanius. Kai spaghetti išvirs, nupilkite vandenį, tačiau jokiu būdu nenusausinkite makaronų, kai nupilsite vandenį, puode su makaronais palikite bent pora šaukštų skysčio, kad pastarieji neišsausėtų. Tuomet įdėkite keletą šaukštų paruošto marinara padažo, pastatykite ant karštos ugnies ir maišykite, kol spaghetti pasidengs marinara. Naudojant šį metodą makaronai baigia virti padaže ir sugeria jį į save. Štai ir itališka paslaptėlė, kaip tobulai užbaigti savo spaghetti su mėsos kukuliais.
