Aš ir mano draugas dieviname krepšinį (kaip ir pridera tikriems lietuviams), bet (kaip, ko gero, nepateisindami tikro lietuvio vardo) žiūrime ne lietuvišką krepšinį, o NBA. Mes. Mylim. NBA. Taškas. Girdėjau San Antonio „Spurs“ šiandien žaidžia? AR TU PASAKEI SAN ANTONIO SPURS? Ar mes žiūrėsim rungtynes? Tai bent klausimas! Be abejonės! Kadangi krepšinis mūsų religija, o „Spurs“ mylimiausia komanda, esame pasiruošę atidėti visus dienos darbus, mokslus ir netgi paaukoti brangųjį miego laiką tik tam, kad išvystumėme rungtynes! Tačiau yra ir kita monetos pusė, kuri niekaip negali būti užmiršta net jei ir rungtynės jau visai ant nosies. Jūs, savaime suprantama, žinote, kas tai… Žinoma, maisto gaminimas!
Taigi, beveik valandai likus iki žaidimo mes susivokėme, kad namuose nėra jokio šlamštmaisčio! Cha cha, tikra panika apėmė. Tuomet aš nusiplėšiau drabužius, po kuriais buvo supermeno kostiumas, iškėliau rodomąjį pirštą į dangų ir išdidžiai pareiškiau „Tai darbas super Hungry Bae“! Oi, palaukit… Ne ne ne.. Ne tas scenarijus. KIek prisimenu, aš iš tikrųjų atidariau šaldytuvą, radau varškės sūrį jame ir pagalvojau, kokių rezultatų galėčiau tikėtis jį paruošus..
Reziume – varškės sūris vos vos ištvėrė pirmąjį kėlinį. Likau tikrai maloniai nustebinta – sūris išėjo labai drėgnas, minkštas, bet tai tik dalelytė gerų naujienų! Dėl šviežio natūralaus medaus, čiobrelių bei malto čili kombinacijos skonis gavosi labai subtilus ir man, asmeniškai, niekur neragautas bei nepažįstamas. Turiu prisipažinti, aš neesu didelė saldaus-sūraus gerbėja, netgi, galėčiau pasakyti, visai nemėgstu tokio maisto, bet šį kartą valgiau taip, kad net ausys linksėjo. Buvau taip įlindus į sūrį, jog beveik nemačiau viso pirmojo kėlinio, o taip tikrai nutinka tik kartą per šimtą metų. Labai rekomenduočiau šį gėrį valgyti su vynu ar alumi, apmaudu, kad tuo metu neturėjome jokio gėrimo šalia.
Dar kartą Hungry Bae išgelbėjo dieną!
