Valiooo, brangieji! Liko tik 7 dienos iki Velykų! Nepaisant to, kad Velykos simbolizuoja pavasarį, saulę ir bepradedančią žaliuoti žolę, Lietuva visiškai padengta sniego antklode.. Nelabai panašu į pavasarį, ar ne? Ko gero.. Bet žinot ką? Dangus vis vien vandenyno žydrumo, o saulės spinduliai veržiasi pro medžių šakas – šių įrodymų man pakanka, kad patikėčiau, jog pavasaris jau visai čia pat! Turbūt kyla klausimas, kodėl aš tiek daug kalbu apie gamtą ir orą. Hmmm, prisipažinisu, esu visiškas gamtos vaikas, todėl kiekvienas saulės spindulėlis, paukščių čiulbėjimas ar žydinti gėlė dvasiškai pradžiugina mane. Ir kažkodėl jaučiu, kad mano pareiga pasidalinti šiuo džiaugsmu su Jumis, mielieji! Tam, kad Jūsų diena taptų dar pozityvesnė, garsiai perskaitykite šią citatą, šiandiena mane ji labai įkvėpė:
“Gyvenk gerą gyvenimą. Daugiau šypsenų, mažiau nerimo. Daugiau supratingumo, mažiau teisimo. Daugiau palaiminimo, mažiau streso. Daugiau meilės, mažiau neapykantos.”
― Roy Bennett
O dabar grįžkime prie samosų! Taigi, vakar užsukau į didžiulę mugę savo mieste ir pamačiau Krišnaitų palapinę, kurioje buvo pardavinėjamos samosos. Savaime suprantama, kad nusipirkau vieną ir ji man atėmė žadą, tikrai atėmė, juk kitaip nerašyčiau šio post’o apie jas! Savaime samosos nebūtų tokios skanios, jei ne tie indiški prieskoniai – jie ir yra tas kozeris! Grįžusi namo net skyriau pusdienį pasidomėti apie indiškus prieskonius, kadangi jie buvo visiškai nauji mano europietiškiems skonio receptoriams. Bet aš absoliučiai įsimylėjau tą skonį ir kvapą, kurį jie suteikė mano samosoms. Ką gi, kviečiu ir Jūs paruošti savo skonio receptorius!
Turiu įtarimą, jog dabar svarstote, kodėl mano samosos yra absoliučiai keistos formos – nė menkiausio panašumo į „Autentiškas samosas“. Na, receptas tikrai originalus ir atkeliavęs tiesiai iš Delio gatvių, bet tuo metu aš buvau per daug pavargusi gaminti tuos tobulus, piramidės formos gabalėlius, todėl paprasčiausiai nukopijavau šią formą nuo lietuvos Krišnaitų, kurie per festivalius pardavinėja dideles ir plokščias samosas. Kaip bebūtų, forma visiškai neturi įtakos skoniui. Ahhhh, matau vienišą samosą, gulinčią ant mano stalo! Nesijaudink, brangioji, tu keliausi tiesiai į mano pilvuką iš karto po to, kai nuspausiu mygtuką „POST“. Nom nom nom.
