Praeitą penktadienį mudu su Kevinu pabėgome iš miesto ir pasidarėme sau tobulas mini atostogėles viename garsiausių šalies spa. Aš atpalaidavau savo galvą, atnaujinau kūną, atgaivinau sielą ir, ko gero, pirmą kartą po labai ilgo laiko tarpo pajutau harmoniją ir visišką susikalbėjimą su savo kūnu ir su savimi. Kevinas ir aš amžinai burbėdavome, jog neturime laiko atostogoms ar kitokiems atsipalaidavimams, bet dabar supratau, kad laikas atsipalaiduoti yra būtent tuomet, kai visai NETURI laiko. Tikriausiai nieko nenustebinsiu pasakydama, jog per visą mūsų vizitą šiame spa labiausiai mane dominusi vieta buvo 4 žvaigždučių restoranas. Vis svarsčiau, kas bus meniu ir ar tai sugebės patenkinti mano poreikius. Ir sugebėjo. Pirmą kartą buvau absoliučiai patenkinta maistu, kurį valgiau restorane.
Tačiau mano akį patraukė tai, kad ant kiekvieno stalo restorane pastebėjau krepšelius su duonos lazdelėmis, kurias restoranas siūlė kaip užkandėles. Kai kurios iš jų buvo padengtos Parmezano sūriu, kitos česnakų padažu, trečios net pateikiamos kaip desertas su cinamoniniu cukrumi ar glajumi. Tarp kitko, yra sakoma, jog šios duonos lazdelės buvo sukurtos XIVa. Italijoje, o vadinamos jos paprasčiausiai Grissini. Po to, kai vieną sugraužiau, nė nepastebėjau, kaip ir antra atsidūrė mano rankoje. Ir tada aš pažadėjau sau, jog vos grįžusi namo nė nedvejodama jas gaminsiu!
Jei niekada jų neragavote, esu įsitikinusi, jog tikrai pamilsite šias lazdeles (net seilės kaupiasi, kai pagalvoju, kaip tobulai jos tiktų prie alaus). Grissini yra tobulas traškaus ir minkšto derinys, nes, jei lazdelę mėginsite perlaužti, ji sulūš, tačiau vidus – minkštas ir drėgnas. Buvau nustebusi, kaip tik 35 gramai Parmezano gali padaryti tokį stebuklą – visa virtuvė buvo apgaubta sūrio kvapo, o duonos lazdelės įgavo nuostabią sūrio natą. Šis receptas KOL KAS yra vienas geriausių mano atradimų šią vasarą.
